***Kviečiame birželio 2 - 4 d. į tradicinę miesto šventę "Trakų vasara 2017". *** Sporto programa miesto šventėje.*** Birželio 3 d. 9 - 24 val. Vytauto ir Karaimų g. bus ribojamas arba draudžiamas eismas.*** ***Kviečiame birželio 2 - 4 d. į tradicinę miesto šventę "Trakų vasara 2017". *** Sporto programa miesto šventėje.*** Birželio 3 d. 9 - 24 val. Vytauto ir Karaimų g. bus ribojamas arba draudžiamas eismas.*** ***Kviečiame birželio 2 - 4 d. į tradicinę miesto šventę "Trakų vasara 2017". *** Sporto programa miesto šventėje.*** Birželio 3 d. 9 - 24 val. Vytauto ir Karaimų g. bus ribojamas arba draudžiamas eismas.*** ***Kviečiame birželio 2 - 4 d. į tradicinę miesto šventę "Trakų vasara 2017". *** Sporto programa miesto šventėje.*** Birželio 3 d. 9 - 24 val. Vytauto ir Karaimų g. bus ribojamas arba draudžiamas eismas.*** ***Kviečiame birželio 2 - 4 d. į tradicinę miesto šventę "Trakų vasara 2017". *** Sporto programa miesto šventėje.*** Birželio 3 d. 9 - 24 val. Vytauto ir Karaimų g. bus ribojamas arba draudžiamas eismas.*** ***Kviečiame birželio 2 - 4 d. į tradicinę miesto šventę "Trakų vasara 2017". *** Sporto programa miesto šventėje.*** Birželio 3 d. 9 - 24 val. Vytauto ir Karaimų g. bus ribojamas arba draudžiamas eismas.*** ***Kviečiame birželio 2 - 4 d. į tradicinę miesto šventę "Trakų vasara 2017". *** Sporto programa miesto šventėje.*** Birželio 3 d. 9 - 24 val. Vytauto ir Karaimų g. bus ribojamas arba draudžiamas eismas.*** ***Kviečiame birželio 2 - 4 d. į tradicinę miesto šventę "Trakų vasara 2017". *** Sporto programa miesto šventėje.*** Birželio 3 d. 9 - 24 val. Vytauto ir Karaimų g. bus ribojamas arba draudžiamas eismas.*** ***Kviečiame birželio 2 - 4 d. į tradicinę miesto šventę "Trakų vasara 2017". *** Sporto programa miesto šventėje.*** Birželio 3 d. 9 - 24 val. Vytauto ir Karaimų g. bus ribojamas arba draudžiamas eismas.*** ***Kviečiame birželio 2 - 4 d. į tradicinę miesto šventę "Trakų vasara 2017". *** Sporto programa miesto šventėje.*** Birželio 3 d. 9 - 24 val. Vytauto ir Karaimų g. bus ribojamas arba draudžiamas eismas.***

Žygis Strėvos upe

Maršruto pradžia Aukštadvario regnioniniame parke, Strėvos autobusų stotelė - eiti link tilto, kertančio Trakai - Aukštadvaris kelią. Čia prasideda Bagdanonių vandens jegainės užtvanka.Šiaurinėje kelio pusėje prie Gilūšio ežero yra poilsiavietė, Aukštadavrio regnioninio parko turistinis,  žemėlapis. Kiek paplaukus kairėjiame krante yra Strėvos piliakalnis. Šiek tiek toliau dešiniame krante - poilsiavietė..Vasarą Bagdanonių vandens jėgainė veikia iki pietų. kai neveikia - upėje gali būti seklu. Jėgainė yra 11 metrų aukščio, prie jos baigiasi Aukštadvario regnioninio parko teritorija. Dešiniame kranta - Bagdaninių piliakalnis. Toliau prasideda Nestrėvaičio ežeras ( 1,57 km), durpinga pelkė. Nuo bagdaninių užtvankos  už 7 km yra Semeliškių miestelis. Kiek paplaukus ( 0,5 km) Vievio - Aukštadvario kelias.Už 5 km prasideda Elektrėnų marios.



Kliūtys maršrute: jėgainė, užvartos, užkamšos, dideli akmenys, seklios brastos.

Vanduo skaidrus.

Trąsos ilgis - apie 60 km.

Tinkamas laikotarpis  plaukimui: gegužės - rugsėjis.
Aukštadvario regioninio parko turistinis žemėlapis

 

Bagdaninių piliakalnis buvo atskiroje kalvoje, Strėvos dešiniajame krante. Jį nuplovė Strėva, anksčiau tekėjusi iš pietinės ir rytinės piliakalnio pusių (dabar ji teka vakarine puse). Išliko 10 m skersmens, 4 m aukščio kalvelė - buvęs piliakalnio kalvos pagrindas. Ji dirvonuoja, viršuje apardyta duobės.  Į pietus, rytus ir šiaurės rytus nuo piliakalnio liekanų, kranto kyšulyje, 1,4 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta grublėtos ir žiestos keramikos.
Koordinatės 54°38′20.9″N 24°42′2.5″E
 

 

Semeliškės Manoma, kad miestelio pavadinimas yra asmenvardinės kilmės, tačiau neaišku, kokia buvusi pradinė to asmenvardžio lytis. Labiausiai tikėtina, kad ji buvusi Samilis (pagal vieną pirmųjų gyvenvietės minėjimų rašytiniuose šaltiniuose). Pasakojama, kad tas Samilis galėjęs būti įkurdintos prūsų genties vadas (tai vakarinių baltų asmenvardis). Gyvenvietė ilgą laiką buvo žinoma kaip Samiliškės, vėliau Semeliškiai [4], kol XX a. 1-ojoje pusėje nusistovėjo Semeliškės.

Spėjama, kad gyvenvietė įkurta apie 1276–1283 m., kai didysis kunigaikštis Traidenis čia leido apsigyventi nuo kryžiuočių pabėgusiems prūsams ir vakariniams lietuviams. 1375 m. minimas Semeliškių kaimas. XVI a. pradžioje Ldk Aleksandras fundavo pirmąją bažnyčią. 1529–1567 m. vietovė pažymėta LDK neprivilegijuotų miestų sąraše, vėliau minimas miestelis, turėjęs turgaus ir prekymečių privilegijas, 1597 m. – Semeliškių valsčius. Daug kartų kentėjo nuo gaisrų ir karų.
Koordinatės 54°40′08″N 24°39′22″E 

 

Paskutinį kartą atnaujinta 2017-01-05