Trakų Kenesa (XIX a.)

Karaimų g. 30, Trakai, Lithuania


Didesnis žemėlapio vaizdas

Karaimų maldos namai yra Trakų senamiesčio šiaurės vakarinėje dalyje. Tai yra seniausia Lietuvos kenesa. Pirmoji toje pačioje vietoje buvo pastatyta XIV a. pabaigoje – XV a. pradžioje, ji kelis kartus buvo sudegusi ir vėl atstatyta. Iki šiol ji atitinka architektūrinį Michailo Prozorovo rekonstrukcijos projektą. Sovietmečiu Trakų karaimų kenesa buvo vienintelė oficialiai veikianti karaimų šventovė Europoje.

Pagrindiniai įėjimo į šventovę vartai yra nuo Karaimų gatvės. Viršutinėje vartų dalyje įmontuoti karaimų herbo kontūrai. Ant vartų mūrinių stulpų yra dvi datos: 1398 – karaimų atvykimo į Trakus metai, ir 1812 – kada kenesa paskutinį kartą buvo sudegusi. Unikaliame mediniame vieno aukšto kvadrato formos pastate atsispindi karaimų architektūros ir interjero dekoravimo bruožai. Fasadinėje kenesos sienoje yra trys langai, kaip ir tradiciniuose karaimų namuose. Virš jos stogo – grakštus keturkampis bokštelis su keturiais langeliais, atsuktais į visas pasaulio puses.

Kenesą padalinta į tris erdves: į priemenę, kurioje prieš pamaldas renkasi visi maldininkai, į pagrindinę erdvę (vyrų dalis), kurioje yra altorius ir keturiomis kolonomis laikomą balkoną (moterų dalis). Altorius pagamintas iš kipariso medienos ir susideda iš trijų dalių. Abiejuose altoriaus šonuose stovi du piliastrais įrėminti mediniai altorėliai, kurių centre karaimų kalba surašyti Dešimt Dievo įsakymų. Kaip ir kitose Rytų religijų šventovėse, vyrai ir moterys kenesoje meldžiasi atskirai ir visiems privalu dėvėti galvos apdangalą.

Įspūdį kelia kenesos mėlynai dažytos aštuoniabriaunio kupolo formos lubos. Geometriniai ir augaliniai ornamentai puošia šių maldos namų interjerą. Įdomu, kad altorius yra pietų pusėje ir laidojama tradiciškai galva į pietus.

Šiandien dar viena karaizmą išpažįstančiųjų šventovė yra išlikusi Vilniuje, Žvėryne. Panevėžyje stovėjusios kenesos vietą šiuo metu žymi tik paminklinis akmuo.

www.karaim.eu

 


Atgal
Font Resize