Angelų kalvos legenda
ANGELŲ KALVOS KŪRIMO PRIEŠISTORĖ arba KODĖL ŠIOJE VIETOJE ĮKURTA ANGELŲ KALVA
Seniai labai seniai, tuomet kai Dievas, būdamas labai geros nuotaikos ir įkvėpimo, tvėrė Trakų kraštą, drauge jam kasdieniuose darbuose talkino angelai.
Kai vieną dieną, po ilgų liūčių vandenys galop pripildė Dievo pirštu įspaustus įvairaus dydžio duburius, į dangaus žydrynę sužiuro gausybė ežerų.
„Koks grožis! – džiūgavo Jautrios sielos Angelas. – „Dar niekur taip žemėje neatsispindėjo Dangus!“
– Tau tiesiog patinka ežerai, – nusišypsojo Dievas, tačiau Jautrios sielos Angelas plasnojo virš krištolinio tyrumo vandenų ir negalėjo atsistebėti juose plaukiojančių žuvų gausa, raibuliuojančiose bangelėse nardančių paukščių margumynu, siūbuojančių žolių šilkais… Palikęs triūsiančius savo brolius, jis suposi ant nulinkusio medžio šakos, gainiojo virš vandens plazdenančius drugelius ir … visai pamiršo savo darbą.
– Jis dėl tų ežerų visai galvą pametė! Kodėl nepadeda mums dirbti, o tik leidžia savo dienas veltui? – Rūpestingasis Angelas atrodė iš ties susirūpinęs.
– Jis atras savo pamestą galvą ten, iš kur bus galima pamatyti tris vietas, kuriose po tūkstantmečių įsikursiančiam mieste žmonės mane garbins… –mįslingai atsakė nusišypsojęs Dievas.
Vos tik Jis ištarė šiuos žodžius, vienas duburys ėmė sparčiai kilti ir tapo kalva, o žvelgiant iš paukščio skrydžio, visi Trakų ežerai tapo panašūs į angelą be galvos!
Praėjo tūkstantmečiai ir aukščiausioje Trakų vietoje, netoli Užutrakio dvaro, žmonės užlipę ant kalvos pamatė tris, vienoje linijoje išsidėsčiusius bokštus – Trakų cerkvę, didžiavyrio statytą Trakų bažnyčią ir saloje stūgsiančią pilį. Visuose buvo garbinamas Dievas. Nusprendė ten įkurti Angelų kalvą, o kai tai įvyko, Jautrios sielos Angelas atsibudo, apsidairė ir laimingas sušuko:
– Atradau savo pamestą galvą, kuri buvo uždengta medinio angelo sparnu!
Tai pasakęs, pamatė daugybę žmonių maldų klausančių ąžuolinių angelų, ir, prieš grįždamas pas Sutvėrėją, dar spėjo pagalvoti: „Ačiū Tau, Dieve, kad Trakus saugojantis būrys pagausėjo …“
Lolita Piličiauskaitė Navickienė
Trakų krašto tradicinių amatų centro nuotraukos