Nuo 1850 iki 1939 metų Lentvario apylinkės ir dvaras priklausė grafams Tiškevičiams, kurie 1855–1865 metais čia pasistatė anglų neogotikos stiliaus rūmus, prie jų sodino didelį parką, įrengtą pagal žinomo prancūzų kraštovaizdžio architekto Eduardo Andrė projektą: čia vyravo vietiniai ir atvežti iš svetur medžiai (maumedžiai, pilkieji riešutmedžiai, sidabriniai ir Švedlerio klevai ir kt.). 1891 metais dvarą paveldėjęs Vladislovas Tiškevičius rekonstravo rūmus, vėliau jie įgavo dabartinę angliškos gotikos išvaizdą. Rekonstrukcijos autorius architektas Tadeusz Maria Rostworowski. Paskutiniu dvaro savininku 1936 m. tapo grafas Steponas Eugenijus Marija Tiškevičius, kuris dvarą valdė iki 1939 m.
Be rūmų, dvare buvo daug ūkio pastatų, kurie išlikę iki šiandien. 12,7 ha ploto parke yra išlikę grotas – uolų imitacija iš armuoto betono, du viadukai, upelyje dirbtinės kaskados, suformuotos iš akmenų.
Lentvario parkas žymus vieninteliu Lietuvoje viaduku su požemine gelžbietonio ir plytų uola. Meistrai ją sukonstravo taip, kad nežinant sunku numanyti, jog ši uola ne natūrali, o dirbtinė. Ne mažiau dėmesio skirta ir vandeniui: trijuose skirtinguose lygiuose išdėstyti tvenkiniai, kuriuos jungė kaskadinis upelis.
