Trakų rajone, Rūdiškių seniūnijoje, šiauriniame Ropėjų miškų masyvo pakraštyje gyvuoja mažas kaimelis, vadinamas Gojaus vardu ir šiandien vienijantis apie 30 gyventojų bendruomenę. Tarp pušynų, šalia Meduvio ežero įsikūrusio kaimo gražus pavadinimas reiškia nedidelį mišką ar giraitę. Gražus ne tik vardas, bet ir kaimo apylinkės, žinomos kaip Ilgučio botaninis draustinis.
Gojaus kaimelio širdis Švč. Mergelės Marijos Ligonių Sveikatos koplyčia (arba Dievo Motinos Ligonių Sveikatos koplyčia) buvo pradėta statyti 1936 metais. Išskirtinę reikšmę koplyčiai suteikia joje saugomos relikvijos – dėl savo ypatingos reikšmės itin garbinami religiniai objektai. Svarbiausi yra Dievo Motinos Ligonių Sveikatos paveikslas, garsėjantis savo stebuklingomis galiomis, iš kulkų padaryta monstrancija bei 200 psl. Gojaus kaimo ir koplyčios istorijos rankraštis.
Šiandien netoli kelio Vilniaus–Druskininkai esanti koplyčia priklauso Paluknio Šv. Jono Krikštytojo parapijai. Sekmadieniais čia laikomos šv. Mišios. Kalbama, kad prie Gojaus koplyčios yra juntamas ypatingas sielos virpėjimas ir Dievo malonės dvelksmas, kuris skatina tikėti Dievo gailestingumu ir rūpestingumu. Įeinančius į koplyčią pasitinka Dievo Motinos Nekalto Prasidėjimo skulptūra.
Be Gojaus koplyčios, kaime yra įsteigti Šv. Jono kongregacijos vienuolynui priklausantys vaikų globos namai. Galima aplankyti originalią molinę trobą bei pirmąją ir vienintelę Lietuvoje veikiančią japonišką deginimo krosnį – anagamą. Vasarą čia rengiamos anagamos keramikos šventės stovyklos, kurių metu užkuriama krosnis ir dirbama pagal seniausią technologiją.
