Aukštadvario regioninio parko pasididžiavimas – legendomis ir padavimais apipinta Lietuvos duobių „karalienė“ Velnio duobė. Ji paskelbta ne tik Lietuvos Respublikos geologiniu gamtos paminklu, bet ir vienu iš 100 lankomiausių Europos gamtos paminklų. Už 4 km nuo Velnio duobės stūkso aukščiausia – Gedanonių kalva, atsiveria Verknės ir Strėvos aukštupiai. Šis kraštas turi seną ir savitą istoriją bei kultūrą – pirmieji žmonės pradėjo kurtis 3–2 tūkstantmetyje pr. Kr.
Taku leidžiamės į piltuvo formos Velnio duobės apie 40 metrų gylį – pačią giliausią Lietuvoje. Viršuje ji taisyklingai apskrita ir net 200 metrų skersmens, o apačioje telkšo 60 metrų skersmens pelkė.
Duobės kilmė – kol kas neįminta mįslė. Gal čia prieš tūkstančius metų būta sąnašomis užnešto ledyno, kuris tirpdamas suformavo duobę? O gal ją išmušė meteoritas?
Velniaduobės apylinkėse randama vadinamųjų velnio pirštų – glotnių pailgų panašios į pirštą formos akmenukų, turinčių magiškos galios – nešiojamas kaip amuletas, apsaugo nuo velnių, raganų ir kitų piktųjų dvasių.
