Rugpjūčio 15 -oji Žolinė, Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų šventė
Žolinė – padėkoti dangui ir žemei
Kai javai nupjauti, o grūdai suvežti į aruodus, kai kluonai pilni gėrybių, skirtų žiemai, kai privirta pakankamai uogienių, būdavo galima atsikvėpti ir padėkoti žemei už duotas gėrybes derlių ir grožį. Žolinių dieną moterys skindavo vaistažoles, kuo įvairesnes gėles, surinkdavo puokštę ir nešdavo šventinti prie aukuro ar į bažnyčią.
Įvedus krikščionybę, Žolinė sutapatinta su Švč. Mergelės Marijos dangun ėmimo diena. Pasakojama, kad mirus Jėzaus motinai Marijai, prie jos kapo budėjo apaštalai. Budint apaštalui Petrui, jis pamatė kaip Marija prisikėlė ir Viešpats ją paėmė į dangų. Atidarius karstą, apaštalai kūno nerado. Jame buvo tik daug gražių gėlių. Apaštalas Jonas Apreiškimo knygoje savo regėjime matytą vaizdą aprašė: „Ir pasirodė danguje didingas ženklas: moteris, apsisiautusi saule, po jos kojų mėnulis, o ant galvos dvylikos žvaigždžių vainikas“ (Apr 12,1). Nors popiežius Pijus XII tikėjimą, kad Marija buvo paimta į Dangų su siela ir kūnu kaip Bažnyčios dogmą paskelbė 1950 m., tačiau liturginis šio įvykio minėjimas žinomas nuo V amžiaus.
Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo parapijoje vykstantys Žolinės atlaidai kasmet suburia daugybę žmonių, kurių metu ne tik laikomos Šv, Mišios, bet ir išpuoštas Trakų Madonos paveikslas nešamas iškilmingoje procesijoje Trakų miesto gatvėmis ir aikštėmis. Šią gražią idėją su savimi atsivežė į parapiją atvykęs dirbti kunigas Jonas Varaneckas. Džiaugsminga eisena – tai simbolinis patvirtinimas, kad Marija – šio kampelio karalienė, o visi tikintieji – jos vaikai.
Procesijos metu barstomos gėlės, nešamos procesinės vėliavos. Šv. Mišių metu šventinamos vaistingos laukų žolelės, gėlės, javai ir daržovės. Pasibaigus Šv. Mišioms Žolinių linksmybės persikelia į Kopūstinės kermošių, kuris įprastai šurmuliuoja Karaimų (Kopūstinės) saloje.
Žolinės atlaidai Trakuose – tai pilna sakralumo, bendruomeniškumo bei padėkos šventė. Laikas, kada pilni optimizmo ir vidinio džiugesio žmonės susiburia bendram tikslui – būti, dėkoti, ir švęsti skubančią vasarą.
Rugpjūčio 12 – 15 d. Kopūstinės kermošius Kopūstinės saloje
Kai kopūstai baigia sukti galvas, laikas į kermošių
Vasaros ir rudens sandūrą – Žolinę – dzūkai dar vadina Kopūstine. Būtent šiuo metu kopūstai baigia sukti galvas, pranašaudami artėjantį rudenį. Nuo seno buvo baiminamasi, kad kirmėlės kopūstų neužpultų ir nepribaigtų. Maisto atsargos žiemą kiekvienam reiškė užtikrintą sotų ir ramų rytojų, todėl moterys apglostydavo kopūstų galvas, tikėdamos atkreipti dieviškųjų galių dėmesį. Manyta, kad tokiu būdu žiemą maisto nepritrūks ir bus galima ramiai sulaukti pavasario.
Lietuvoje būta įvairių prekymečių, kurie ir vadinti skirtingai: turgus, kermošius, jomarkas, mugė. Kermošius – prekyba, lydinti kokią nors bažnytinę šventę, atlaidus. Žodis kilęs iš vokiško „Kirche messe“ (liet. bažnytinė prekyba). Nuo seno kermošiai buvo galimybė parduoti labiausiai uždėrėjusias sodo ar daržo gėrybes bei įsigyti tų, kurių per žiemą galėjo pritrūkti. Be to, Kopūstinės kermošius visada būdavo puiki galimybė pabendrauti, pasidalinti naujienomis, džiaugsmais ir rūpesčiais.
Kopūstinės kermošius Trakuose, lydintis Žolinės atlaidus kasmet vyksta tarp miesto ir pilies esančios salos, kurią vietos gyventojai ir vadina „Kopūstine“, nes ten karaimai augindavo kopūstus. Kopūstinės kermošiaus metu linksmybių netrūksta. Šurmuliuojanti amatininkų mugė sutraukia būrius norinčių įsigyti nemasinei gamybai skirtų gaminių, maisto produktų, pasivaišinti gardžia gaspadinės kopūstiene. Kermošiuje taip pat demonstruojami amatai – drožiama, gaminamos vaistažolių arbatos, demonstruojama žvakių gamyba, mezgama, gaminami odiniai gaminiai ir pan. Skambanti muzika sklinda po visus Trakus ir traukte traukia įsisukti į šokių, dainų ir geros nuotaikos sūkurį. Šventėje pulsuoja bendruomeniškumo dvasia, kuri itin svarbi puoselėjant ir saugant senas tradicijas bei suteikiant joms tęstinumą.
Ūkininkų ir amatininkų registracija į kermošių www.trakukrastas.lt
Programa bus įkelta vėliau.
