Šimtmečiais sekama romantiška istorija apie tai, kad Kęstutis sutiko nepaprasto grožio Palangos šventyklos vaidilutę Birutę ir paprašė jos rankos. Tačiau šventosios ugnies saugotoja vaidilutė atsisakė, todėl apie 1349 metus Trakų kunigaikštis ją pagrobė ir prievarta parsigabeno į Senuosius Trakus, kur ir vedė. Santuokoje jiems gimė šeši vaikai: 3 dukterys ir 3 sūnūs. Apie 1350 metus, Senųjų Trakų pilyje, gimė žymiausias viduramžių Lietuvos valdovas – būsimasis Lietuvos Didysis kunigaikštis Vytautas.
Nuo XIV a. rašytiniuose šaltiniuose minima Seųjų Trakų pilis, kaip ir pusiasalio pilis, yra priskiriama aptvarinio (arba gardinio) tipo pilims. Iš visų pusių ją juosė 35–40 m. pločio, iki 8 m. gylio vandens pripildytas griovys, saugojo iš lauko akmenų pastatyta 10 m. aukščio gynybinė siena.
Legendos pasakoja, kad kunigaikštienė Birutė buvo ne tik nepaprasto grožio, bet ir ambicingo būdo. Nebuvo paslaptis, kad netoliese, už miškų ir klonių yra ypatingo grožio ežerai su vaizdingomis pakrantėmis. Ji pareiškusi kunigaikščiui, kad norėtų gyventi šalia ežerų, o ne tarp lygumų, todėl Kęstutis perkėlė pilį į dar gražesnę vietą – į pusiasalį prie didingųjų Galvės ir Bernardinų ežerų. Kęstutis įkūręs Pusiasalio ir Salos pilis, čia iš Senųjų Trakų perkėlė ir savo rezidenciją.
Šiandien Senosiuose Trakuose senojoje piliavietėje stovi XVIII–XIX a. sankirtoje perstatytas vienuolyno ir neogotikinės bažnyčios ansamblis. Piliakalnio šlaitus puošia antrą šimtmetį skaičiuojančios vienuolyno sodo liepos. Apie čia kadaise stovėjusią pilį primena Švč. Mergelės Marijos koplytėlė, žyminti buvusią piliavietę (arch. Apolinaras Mikulskis).
Audiogidas: https://bit.ly/3tib660
