Nepaisant to, kad grafas Juozapas Tiškevičius buvo itin rafinuotas estetas, prancūzų kultūros gerbėjas, kartu reiškėsi kaip itin ūkiškas ir racionalus žmogus, žinojęs, kad estetiniai dalykai turi iš tiesų nemenką kainą. Tad nenuostabu, kad rūmus supo begalė ūkinių statinių: karvidės, arklidės, žuvų veisykla, spirito varykla… O dabartinėje Europos salėje buvo jo karvių ferma, kurioje buvo auginti veisliniai olandiški galvijai. Skaičiuojama, kad tuo metu karvidėse mūkė daugiau kaip šimtas vien melžiamų karvių. Geros veislės karvės buvo itin pieningos. Galvijai buvo vienas svarbesnių grafo pajamų šaltinių.
Sovietmečiu šį pastatą buvo mėginta paversti krepšinio ir futbolo salėmis. Atkūrus šalies Nepriklausomybę, buvo bandyta šią erdvę suskaidyti į daug mažų nefunkcionalių kambarėlių, o šiandien čia įkurta Europos salė – erdvė koncertams, parodoms ar konferencijoms rengti, talpinanti per 200 žiūrovų.
Europos salės pavadinimas siejamas su senovės graikų mitu apie Europą, kai Dzeusas pasivertė baltu jaučiu, kad apgautų savo žmoną Herą ir pagrobė Viduržemio jūroje besimaudančią gražuolę Europą, Finikijos karaliaus Agenoro dukrą. Dzeusas merginą nusiplukdė į Kretą, kur pasirodė jai savo dieviškuoju pavidalu.
Europos salę puošia skulptūros, vaizduojančios Antikos personažus: Dzeusas, Laokoontas, Atėnė Paladė ir kt. Šalia salės puikuojasi Heraklis. Žinomos skulptūros autorius yra N. Kavaliauskas. Heraklis graikų mitologijoje – mitinis didvyris ir pusdievis. Jam buvo išpranašauta tapti nemirtingu, jei atliks Mikėnų karaliaus Euristėjo įsakymu dvylika žygdarbių. Skulptūra vaizduoja jo pirmąjį žygdarbį: pergalę prieš Nemėjos liūtą.
Iš kairės pusės lankytojai mato išvalytą, senovinių rožių, erškėčių krūmais ir sakuromis apsodintą tvenkinį. Šią erdvę nutarta pagyvinti antikinių skulptūrų kopijomis. Tarp jų galima pamatyti ir Miegančios Ariadnės skulptūrą. Šiek tiek ilgesnė nei žmogaus ūgio marmurinė skulptūra vaizduoja jauną moterį, miegančią ant akmens pusiau gulomis. Nors moters vokai užmerkti miegui, jos veidas perteikia gilų liūdesį ar nusivylimą.
Ariadnė graikų mitologijoje – Kretos karaliaus Mino ir Pasifajos duktė. Suviliota Tesėjo padėjo jam išeiti iš Labirinto, duodama siūlų kamuolį, kurį Tesėjas vyniojo įeidamas į Labirintą ir pagal jį sugrįžo. Po savo žygio Tesėjas ją paliko miegančią Nakso saloje, kur ji tapo Dionizo žmona ir susilaukė Oinopiono. Pasak kitos legendos ji mirė nubausta Artemidės.
(Šaltinis: www.lrt.lt, rubrika Kultūra, interviu su G. Abaravičiumi: Naujoje Užutrakio dvaro Europos salėje – „Jeruzalės garsai“)
