Nuo laiptų Galvės ežero vakarine pakrante buvo nutiesta pasivaikščiojimo alėja (“Kunigaikščių alėja”), kuri tęsėsi iki pat centrinės alėjos pradžios ties keltininko nameliu. Spėjama, kad alėjoje buvo nemažai skulptūrinių elementų.
Apie 1910 m. Užutrakyje pastatyta Dievo Motinos su kūdikiu skulptūra, kurią Tiškevičių šeima parsivežė iš kelionės į Italiją. Skulptūrą pastatė parke ant aukšto pjedestalo, veidu atgręžė į tą pusę, kur susilieja Galvės ir Skaisčio ežerų vandenys. Toje vietoje buvo artimiausias kelias iš Užutrakio pusiasalio į sausumą keltu, kurį prižiūrėjo keltininkas Piotras Sobolevskis.
Jį mėgo vaikai ir suaugę, nes buvo ištikimas, visuomet malonus, sąžiningas ir punktualus kaip laikrodis. Dievo Motina sveikino visus atvykstančius ir išvykstančius, liūdesio valandomis guodė tarnus ir grafienę Tiškevičienę.
Dievo Motinos su kūdikiu skulptūra Užutrakio parką puošė maždaug iki 1964 metų. Vėliau skulptūra buvo nulupta nuo postamento ir perkelta ant parko grotų, o galiausiai – įmesta į Galvės ežerą. Apie 1975 m. apgadintą Dievo motinos su kūdikiu skulptūrą Varnikų kaimo kapinaitėse surado architektas S. Mikulionis ir atgabeno į Trakų Švenčiausios Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčią. Skulptūra į bažnyčią pateko be dešinės rankos plaštakos, galvą dengiančios skraistės ir kūdikėlio. Monsinjoro V. Rūko rūpesčiu Užutrakio Madonos skulptūra Trakų bažnyčios Riomerių koplyčioje buvo saugoma iki šiol.
Skulptūros kopiją, remdamiesi išlikusiomis senomis nuotraukomis ir originalo fragmentu 2007 m. iš lieto marmuro sukūrė skulptoriai Nerijus ir Rūta Kavaliauskai. Šalia skulptūros pasodinti senovinių rožių krūmai.
