Trakų link – traukiniais: meno, gamtos ir gastronominiai atradimai

Bendrovė „LTG Link“, atsakinga už keliones traukiniais Lietuvoje ir užsienyje, šį vasaros sezoną kviečia keliauti tvariai. Keliautojų dėmesys – su šūkiu „Žalumo link“ – atkreipiamas į keliones elektriniais traukiniais, gamtoje nepaliekančiais jokio taršos pėdsako: elektra jiems tiekiama iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Viena iš elektrifikuotų krypčių – iš sostinės į Trakus – vasarotojų lauks su atradimų lobynais.  „Šį vasaros sezoną skatiname susimąstyti, kokį pėdsaką gamtoje paliekame po kelionės. Saikingesnis daiktų vartojimas akcentuojamas vis labiau, bet reikėtų nepamiršti, kad yra ir tiesiogiai neapčiuopiamas, bet gamtai žalingas poveikis – tarša CO2 išmetimais, sukeliančiais šiltnamio efektą. Mažinti šį poveikį galime keliaudami žalesnėmis, tvaresnėmis transporto priemonėmis“, – pasakoja „LTG Link“ vadovas Linas Baužys. Viena iš tokių žalių kelionių yra elektrifikuotu geležinkeliu iš Vilniaus į Trakus. Senojoje sostinėje keliautojų jau laukia vasaros sezono atradimai. 

„Keliautojus kviečiame tvariai pažinti Trakų lobius: žalia kelionė leidžia ne tik mėgautis atradimais, bet ir nekenkti mus supančiai aplinkai. Gamtos prieglobstis aplink Trakus – viena iš jos dovanų tylos ir ramybės išsiilgusiems keliautojams. Žinoma, šį kelionių sezoną kviečiame leistis ir į kitus potyrius – gastronomines keliones, akis džiuginantį meną ir aktyvias pramogas“, – pasakoja Trakų turizmo ir informacijos centro direktorė Laima Balčytienė.

Gastronominės patirtys

Keliaujant po Trakus – be tradicinių kibinų – keliautojai išbandyti gali karaimų nacionalinį patiekalą kiubėtė. Viršutinė patiekalo dalis gali būti suvalgoma kartu su sultiniu, o visa likusi – kaip pagrindinis patiekalas. Trakuose galite paragauti daugybės rūšių kiubėtė: su žuvimi, mėsa, grybais, sūriu ir kitais įdarais. O desertui – šokolado puodelis retro stiliaus šokoladinėje. Pratęsti saldžią kelionę galima Šokolado muziejuje. Apsilankę jame, išvysite keturis šokolado kambarius – Majų, Kolumbo, filmo „Šokoladas“ ir „Smagaus gyvenimo“ temomis. Kambariams „įrengti“ sunaudotos net dvi tonos šokolado.

Bazilikos lobynas

Ežerų apsuptame Trakų pusiasalyje keliautojai gali aplankyti Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo baziliką. Bazilikoje saugomas gausus sakralinis bei dailės lobynas: molbertiniai paveikslai, memorialiniai paminklai, įvairūs relikvijoriai, taurės, XVIII a. žvakidės, amžinosios ugnies lempa ir kt. Šie lobiai atrasti aštuntajame dešimtmetyje ir akylai saugoti iki pat Nepriklausomybės atgavimo. Dabar pasigrožėti jais gali visi norintieji.

Ambicingos kunigaikštienės paveldas Legendos pasakoja, kad Senuosiuose Trakuose stovėjusią pilį į naują vietą – į pusiasalį prie didingųjų Galvės ir Bernardinų ežerų – kunigaikštis Kęstutis perkėlė savo žmonos Birutės pageidavimu. Kunigaikštienė norėjusi gyventi arčiau ežerų. Šiandien Senuosiuose Trakuose buvusioje piliavietėje stovi XVIII–XIX a. sankirtoje perstatytas vienuolyno ir neogotikinės bažnyčios ansamblis. Piliakalnio šlaitus puošia antrą šimtmetį skaičiuojančios vienuolyno sodo liepos. Apie čia kadaise stovėjusią pilį primena Švč. Mergelės Marijos koplytėlė, žyminti buvusią piliavietę.  

Legendomis apipintas Bražuolės piliakalnis

Įspūdingo dydžio – vienas didžiausiu šalyje – Bražuolės piliakalnis patrauks dėmesį tų keliautojų, kurie vertina pabėgimą į gamtą – kai tyluma apima ir aplinką, ir mintis. Piliakalnį iš visų pusių juosia Bražuolės upelio slėnio ir jo pakraštyje esančios daubos. Viduramžiais ant piliakalnio stovėjo gerai įtvirtinta medinė pilis, nuo XIII a. iki XIV a. buvusi vienu iš didžiausių ir stambiausių žemės centrų, kuriame rezidavo žemės kunigaikštis, o vėliau didysis Lietuvos kunigaikštis, nuo 1386 m. ir Lietuvos bei Lenkijos karalius Jogaila.

Galvės ežero atgaiva

Visi Trakų ežerai gražūs, bet nė vienas neprilygsta nuostabiajai Galvei. Tai vienas didžiausių Trakų krašto ežerų ir vienas giliausių Lietuvoje. Jo krantai išraižyti daugybės įlankėlių, ežerą puošia net 21 sala. Šiaurinėje ežero dalyje yra įspūdingas su senąja lietuvių religija susijusių ežero ir pakrančių vietų telkinys: Alko sala, Alkos varteliai bei Šventoji gelmė. Senovės lietuviai alkose įrengdavo aukurą, kuriame kūrendavo amžinąją (šventąją) ugnį ir aukodavo dievams.  

Galvės ežeras kupinas ne tik protėvių palikimo ir malonių akiai vaizdų, bet ir pramogų: jame galima pasiplaukioti irklente arba saulės baterijomis varoma valtele, norint aktyvesnės veikos – būriuoti ar netgi nardyti.

Šaltinis: https://bit.ly/3ghQQMr