Keliaudami toliau, sėdame į automobilį ir aplankome Aukštadvario regioniniame parke susiformavusią Strėvos įgriuvą, žmonių dar vadinama smegduobe, kuri laikoma Velnio duobės sesute. Tai paslaptinga vieta, apie kurią priverpta nemažai legendų ir pasakojimų – pasakojama, kad čia prasmegusi velnių karčema.
Anot mokslininkų, ši dauba yra termokarstinės kilmės dauba, susiformavusi maždaug prieš 18 tūkstančių metų. Įgriuvos ilgis yra apie 150 metrų, plotis – 100 metrų. Milžiniškų eglių takas veda į 20 metrų gylio duobę.
Šalia Strėvos upės vingiuoja pažintinis takas ir žiediniu maršrutu lankytojus veda Spindžiaus mišku. Vienas iš šio tako siurprizų – Šaltinių kalnelis, iš kurio trykšta net žiemą neužšąlantys šaltinėliai.
Išskirtinio dėmesio verta ant nedidelės kalvelės karaliaujanti lietuviškų orchidėjų plantacija. Joje prieglobstį yra radę itin jautrūs gegužraibiniai augalai ar plačialapė klumpaitė, kuri saugoma Lietuvoje ir Europos Bendrijoje.
Jei dar kojos nepavargo, pėdinkime 3 km ilgio Skrebio miško pažintiniu taku, kuris veda per Aukštadvario regioninio parko Skrebio botaninį ir Mošos archeologinį draustinius, „Natura 2000“ teritoriją „Skrebio miškas“. Čia pasigrožėsime ypatingu kraštovaizdžiu, biologine įvairove ir archeologiniu paveldu – I tūkstantmečio piliakalniu su papėdės gyvenviete ir 3 pilkapynų kompleksu bei šaltiniuotu Mošos upeliu.
